Modelio gyvenimas

Dirbant modeliu įsikūnyti reikia ir į sužadėtinės, nuotakos, besilaukiančios mamos, sesers vaidenį, o kartais tenka suvaidinti ir geriausią draugę. Ši fotosesija tarsi pasakoja istoriją, kaip dvi draugės vaikštinėja po joms nepažįstamą miestą, tačiau mes su Bianka taip ir nesupratom fotosesijos tikrosios idėjos, mūsų buvo paprašyta tiesiog stoviniuoti, eiti, ramstyti sienas :)

Fotosesijos vieta: Korėja, Seulas

Modeliai: Eglė ir kambariokė lenkė Bianka.

Drabužiai: naujausios 2012 metų rudens/žiemos kolekcijos rūbeliai, atskraidinti tiesiai iš Paryžiaus. Pamenu dėvėjome Prada, Louis Vuitton, Dior, Burberry, Chanel. Viskas atrodė labai prastos kokybės ir tarsi pasiūta iš prastų/nenešiojamų medžiagų.

Aplinkybės: Liepos pabaiga, +33 šilumos, o mes su kailiniais, megztiniais ir vilnonėm kepurėm:D Prisiekiu, kad fotosesijos metu buvo ne viena akimirka, kai tiesiog norėjosi kristi ant žemės:)

Kai ateis ta ypatinga diena ir reikės išsirinkti gražiausią, balčiausią ir nuostabiausią vestuvinę suknelę, turbūt atsiversiu savo modelio nuotraukų albumą ir peržvelgsiu vestuvinių suknelių katalogų ir žurnalų nuotraukas… O jų turiu ne vieną ir tikiu, kad ateity dar ne kartą teks surepetuoti savo vestuves:)

Dalinuosi naujausiomis fotosesijų nuotraukomis, darytomis šią vasarą Seoule, Pietų Korėjoje.

O kurią suknelę rinktumėtės Jūs, merginos?:)

Visada žavėjausi minimalistiniu stiliumi visame kame : minimalistiniais drabužiais, gyvenimo būdu, architektūra, net muzika. Žaviuosi ir 60-ųjų stiliumi, kuris man atrodo toks moteriškas ir kartu paprastas. Labai nudžiugau, kai šią vasarą “patekau” į minimalistinę fotosesiją - tiesiog sukelti plaukai į kuodą, ne per daug makiažo, griežtų kirpimų drabužėliai, paprasti ne ant aukšto kulno batukai:) Dalinuosi nuotraukomis:)

Artėjant naujiems metams, nusprendžiau peržvelgti savo dešimties metų modelio darbo nuotraukas. Jas surūšiuoti ir vėl pritrukau kantrybės: 7 stori albumai pilni nuotraukų, trys dideli vokai, keliolika viršelių ir katalogų ir šimtai palaidų nuotraukų. Kad ir kas ką galvotų apie modelius, aš pati įgijau neįkainuojamos patirties. Žiūrėdama į nuotraukas prisiminiau visas nuostabias, o kartais ir kiek sunkias akimirkas : kaip prieš 7 metus Taiwanyje kalnuose sėdint ant žolės mane kandžiojo neaiškūs vabalai, kaip prieš tris metus New Yorke pristačiau Victorios Beckham pirmąją drabužių kolekciją, kaip žingsniavau Milano podiumu, kaip 4 ryto tekant saulei fotografavausi Toskanoje, kaip Japonijoje mane nugrimavo tamsiai rudai ir pavertė juodaode, kaip Paryžiuj iki išnaktų fotografavome fotosesiją Geišos tema, kaip Filipinuose 40 karščio temperatūroje visą dieną teko pozuoti ant saulės… Kad ir kokios patirties turėjau, viską susumavus - buvo nuostabu. Ačiū gyvenimui už nepaprastą galimybę visa tai patirti!

Prieš 8 metus, man čia 14ka.

Konichiwa , Egle des, Lituania kara kimashta (Sveiki, mano vardas Eglė, esu iš Lietuvos) - taip būdama trylikametė sveikindavausi su pirmąją savo modelių agentūra Axelle models Japonijoje, Tokijuje.

Japonijai tikriausiai visą gyvenimą jausiu nostalgiją. Tai šalis, kuri man, trilikametei, plačiai atvėrė duris į mados pasaulį.

Viena pirmųjų fotosesijų, kai mane “transformavo” į tamsiaodę. Jau tada supratau, kad norint būti modeliu nepakaks gražios išvaizdos - reikės begalinės kantrybės, ištvermės ir aktorinių sugebėjimų.

Japonija - tai šalis, kuri mane išmokė, kaip reikia pozuoti prieš fotoparatą, kaip taisyklingai ir grakščiai žingsniuoti podiumu ir pirmą kartą mane supažindino su modelio gyvenimo užkuliusiais.

Ką kitos trylikametės skaitydavo madų žurnaluose ir matydavo per FTV madų kanalą, visai tai išgyvenau aš  pati: kerinčios fotosesijos, įdomios pažintys, darbas su dizaineriais, pirmieji uždirbti pinigai.

Bet koks medalis be kitos jo pusės? Begalinis namų ilgesys, du ilgi mėnesiai be šeimos, draugų šilumos ir palaikymo, didelis nuovargis. Kaip bebūtų, viską atpirko įgyta patirtis.

Į Japoniją, Tokijų  praeitą vasarą grįžau kaip į namus

Modelio darbas mane žavi galimybe kiekvienos kelionės metu patirti, išmokti, pamatyti vis kažką naujo ir neatrasto. Praeitą vasarą, trečia kartą į Tokijų grižau kaip į namus. Viskas atrodė pažįstama ir artima. Tačiau modelio gyvenimas neapseina be iššūkių, naujovių ir atradimų. Tąkart teko nemažai laiko praliesti prieš filmavimo kameras, dirbti su žymiąja dizainere Vivienne Westwood ir fotografuotis gražiausiose Japonijos vietovėse.

Užkulisiai filmuojantis Casio fotoparato reklamai, Aš ir Rudi

Užkulisiai filmuojantis prabangių papuošalų reiklamai

Cameras, lights, action!

Vivienne Westwood fotosesijos užkulisiai

Fotosesijos kalnuose užkulisiai

Viena nuostabiausių dienų, kai užsakovai po priešpiečių manęs užmigusios nežadino ir leido valandą pamiegoti. Tokių darbų pasitaiko itin retai.

Modelio darbas suteikia galimybę dėvėti žymiauisių dizainerių drabužius, deimanto žiedus, tačiau ne visada suteikia galimybę tokius įsigyti.

Kiekviena kelionė suteikia ne tik patirties, bet ir galimybę susipažinti nuostabiais žmonėmis. Tą vasarą mano kambariokė buvo be galo šiltas ir mielas žmogus - vilnietė Berta.  Su ja dalinomės ir linksmomis ir liūdnomis akimirkos, drauge pažindinomės su Japonija, net turėjome bendrų fotosesijų.

Dirbant modeliu nepaprastai didelę svarbą turi tai, su kokias žmonėmis gyveni. Japonijoje turėjau nuostabias kambariokes, kurios laukdavo manęs grįžtančios po fotosesijos su karštais dideliais blynais, su kuriomis diskutuodavau apie gyvenimą ir nesijaučiau vieniša.

Aš ir Berta, vakarienės su agentūra metu

Mes parke

Mudviejų lietuviška vakarienė - dideli blynai:)

Kristina, Anastasia, aš, Milen ir Alicia bei mūsų tradicija - Baskin Robbins ledų valgymas

Žymioji Tokijo Harajuku gatvė, apie kurią net Gwen Stefani sukurė dainą

Negaliu neprisiminti savo pirmosios kambariokės šiaulietės Sigutės, su kuria prieš devynis metus pirmą kartą į Japoniją skridome dviese. Tai žmogus, su kuriuo pirmosios kelionės metu patyriau tiek daug, kad kartais tiek nepatirsi nuolat būnant su savo draugėmis čia, Lietuvoje. Kartu kėlėmis, kartu gulėmės, kartu valgėme, kartu apsipirkinėjome, kartu džiaugėmės ir kartais kartu liūdėjome. Praėjo beveik 10 metų ir Sigutė mano gyvenime užima be galo svarbią vietą - yra viena geriausių ir patikimiausių mano draugių. Jei ne modelio darbas ir kelionė į Japoniją, neaišku ar gyvenimo kelias mus būtų suvedęs.

Su savo pirmąją kamabrioke Sigute.

Keistoki japonai, be galo didelis gyvenimo tempas, skirtingas maistas ir kultūra neleidžia jaustis tos visuomenės dalimi. Jei ne nuoširdžios kambariokės, draugiški užsakovai ir agentūra tikrai nebūtų lengva du mėnesius praleisti už tūkstančių kilomentrų nuo namų. Po kiekvienos kelionės grįžtu su bagažu įspūdžių, tačiau niekur nebūna taip gera ir ramu užmigti kaip savo lovoje, niekur nebūna taip skanu pusryčiauti kaip prie savo virtuvinio stalo. Pabuvusi tarp milijoninės japonų minios, supranti, kad nors ir tave supa milijonai žmonių, nereiškia, kad jausies laiminga ir nebūsi vieniša. VISUR GERAI, BET BEABEJO NAMUOSE GERIAUSIA.

Tikriausiai ir modeliai ir šiaip mėgstantys fotografuotis žmonės man pritars, kad kai tave nufotografuoja, labai smalsu pamatyti, kaipgi tu atrodai nuotraukoje. Na o būnant modeliu, kamuoja nepaprastas smalsumas laukiant pasirodančio žurnalo viršelio, įdomios fotosesijos kataloge ar reklamos nuotraukos.

Fotografuojantis žurnalui, nuotraukos dažniausiai pasirodo po mėnesio, o katalogams - kartais tenka laukti net 3, 4 mėnesius ar net pusę metų! Kas turi tiek kantrybės?:)

Todėl šią vasarą dirbdama modeliu Seule, Pietų Korėjoje, nepraleidau progos fotosesijos metu nusifotografuoti su savo iPhone telefonu.

Šį kartą keliu nuotraukas kairėje pusėje darytas su telefonu, dešinėje - spaudoje, žurnaluose ar kataloguose pasirodžiusiais profesionalias nuotraukas.

Enjoy:)!

Labai gerai pamenu pirmąjį kartą Taivane. Tada man buvo 13 metų. Po dviejų mėnesių praleistų tolimoje Azijos šalyje sau pažadėjau niekada ten nebegrįžti. Praėjo beveik 9 metai ir Taivanyje jau esu buvusi 6 kartus ir tikrai žinau, kad vieną dieną dar kartą ten grįšiu.

Tikriausiai man pritartų daugelis modelių, kad Taipejus yra viena iš tų vietų , kur modeliu dirbti yra be galo sunku. Kodėl? Todėl kad per fotosesijas tenka nusifotografuoti su dviem šimtais , o geriausiu atveju su šimtu drabužių, fotosesijos tikrai trunka ne valandą ar dvi, o devynias ar net dvyliką valandų. Esu turėjusi fotosesiją, kai pradėjau fotografuotis 8 ryto, baigiau 2 nakties. Na bet šį kartą ne apie fotosesijas, nors pasidalinsiu ir nuotraukomis iš užkulisių, bet apie gyvenimą Taipėjuje. Kodėl vis ten grįžtu ir kodėl Taivanį vadinu savo antraisiais namais?

Šeši kartai Taivanyje. Niekada negalėjau pagalvoti, kad milijoninis miestas man gali tapti pažįstamu ir jaukiu, kad taivaniečiai gali tapti draugais, nemaniau, kad atrasiu savo mėgstamas vietas : parkus, kavines, kepyklėles, parduotuves. Net turiu optiką, kur kiekvieną kartą atvažiavusi į Taivanį, perkuosi kontaktinius lęšius. Turiu ir rytinę tradiciją - prieš fotosesijas ar atrankas Sun Marry kepykloje nusipirkti šviežių prancūžiškų raguolių ir kavos su pienu. Kiekvieną dieną būtinai užsuku ir į vaisių turgų.

Tačiau Taivanis ne tik džiugina, bet dažnai ir stebina. Tikrai galiu pasakyti, kad taivaniečiai kaip ir daugelis azijiečių yra tikri darboholikai. Jiems visiškai normalu dirbti nuo ryto iki vėlaus vakaro , o kartais ir per naktį. Gyvenimo būdas, valgymo įpročiai yra visiškai skirtingi nuo mūsų - europiečių. Valgant garsiai riaugėti jiems visiškai įprasta, kas mus gali gąsdinti. Gatvėse pardavinėjamas maistas, nuo kurio kvapo kartais norisi alpti.

Taipėjus labai populiarus naktiniais turgumis, vadinamais “night market”.  Jie dirba per visą naktį, ten nebrangiai galima nusipirkti drabužių, batų, aksesuarų ir įvairaus gatvės maisto. Nesu didelė “night marketų” fanė,  smagiau jaučiuosi laiką leisdama Ramiojo vandenyno pakrantėje ar vandens parke:)

Su kambariokėmis ir draugu Tedu

Laisvalaikio Taivanyje turiu labai labai mažai. Dažniausiai mano kontraktas trunka mėnesį ir per tą mėnesį turiu 30 fotosesijų, kartais 32, tai reiškia - dvi fotosesijos per dieną. Tačiau jei netyčia “išpuldavo” laisva diena, norėdavosi ją praleisti kuo įdomiau.  Ši šalis garsėja “hot springs” - tai kalnuose esančios karštosios versmės, kurios sukeliamos požeminio vandens, kuris skverbiasi gilyn iki magmos įkaitintų uolienų.

Šiame baseine geotermiškai įkaitinto vandens temperatūra sieka 39 laipsnius.

Baseinas aukštai kalnuose

Taivanio gamta iš tiesų be galo graži, tačiau ir sostinėje Taipėjuje yra ką pamatyti: šventyklas, garsųjį Taipei 101 - šimtas vieno aukšto dangoraižį, zoologijos sodą, parkus, baseinus.

Šventyklos  tiesiog miesto viduryje

Mano mėgstamiausias baiseinas Taipėjuje , kuris yra prie Grand Hotel

Taivanyje reikia būti nusiteikuskarščiams: vasara čia tęsiasi tikrai ne tris menėsius, o beveik pusę metų ir oro temperatūra sieka  maždaug +35 laipsnius.

Tikriausiai kaip ir kiekvienoje sostinėje taip ir Taipėjuje verda naktinis gyvenimas. Čia apstu naktinių klubų, daugelyje jų leidžiama R&B arba populiarioji muzika.

Night out with my dear friends : Shadow and Sunny

Fotosesijos Taivanyje vyksta ne tik fotostudijose, nors ten fotografuotis dažniausiai yra lengviau, tačiau fotografuojama ir kalnuose, prie krioklių ir viduryje miesto. Nevisada malonios ir darbo sąlygos. Pamenu fotografavausi kalnuose, sėdėjau ant žolės ir ant mano kojų lipo visokie neaiškūs vabalai bei kando uodai. Dėl jų sukandžiojimų atsidūriau net ligoninėje , kur gavau gal 100 tablečių ( taip, taivaniečiai yra pamišę dėl vaistų!). Įkandimų žymės išnyko tik po kelių mėnesių, kai buvau Lietuvoje. Negaliu nepaminėti ir fotosesijų su žieminiais drabužiais, kai lauke ant saulės termomentras rodo +38 laipsnius! Taip jau yra modelių pasaulyje - žiemą fotografuojami vasaros drabužių katalogai, vasarą - tenka pozuoti su kailiniais. Nemoku apibūdinti jausmo , kai lauke beveik 40 šilumos, o tu turi sau ramiausiai stovėti ant aukštakulnių kur nors kalnuose ant skardžio ir ramiai pozuoti tarsi būtų ruduo ar žiema… Toks jau tas modelių darbas.

Tą dieną buvo gerokai virš 30 laipsnių šilumos

Didžiausią įspūdį palikęs darbas, kai nei karto nesedėjusi ant žirgo, po dviejų valandų treniruotės viena pati jojau Ramiojo Vandenyno pakrante:)

Su viena nuostabiausių visažistų komanda:)

Vienas mylimiausių visažistų pasaulyje ir geras draugas - Sunny!

Nors ir Taivanį juokais vadinu savo antraisiais namais , ilgiausiai ten išbūti tegaliu mėnesį : dirbti tikrai labai sunku, fotosesijos ir ilgos valandos reikalauja ir fizinės ištvermės. Vis dėl to, gera ten grįžti, nes milžiniškas miestas neatrodo svetimas, žinau kad ten manęs laukia Sun Marry kepykla, mėgstamas parkas ir keli draugai, kurie visada sugeba mane praliksminti ir pakelti nuotaiką po ilgos darbo dienos.

Šį kartą pasidalinsiu ne fotosesijų, bet modelio gyvenimo užkulisiais, o tiksliau - gyvenimu viename didžiausių pasaulio miestų, mados sostinėje - New Yorke.

New Yorkas mane pasitiko beveik prieš 4 metus, vasaros viduryje, tačiau įspūdžiai, kuriuos patyriau du mėnesius gyvendama šiame mieste, išliks visam gyvenimui. Pirmas įspūdis buvo nekoks - nepakeliamas karštis, daugybė žmonių, klaidinantis metro… Tačiau reikėjo tik kelių dienų, kad įprasčiau prie gyvenimo tempo ir tapčiau šio miesto dalimi. Po kelių savaičių save drąsiai galėjau vadinti niujorkiete, o ir naudojuosi visais šio miesto teikiamais malonumais: bendravimu su įvairių kultūrų žmonėmis; dideliu puodeliu balintos kavos išsinešimui; poilsiu parkuose; linksmais vakarėliais.

Ne veltui New Yorkas vadinamas niekada nemiegančiu miestu. Mašinų eismas ir spūstys nepamažėja net vėlyvą vakarą, atvirkščiai - norint pasigauti taxi tamsiu paros metu yra net sunkiau negu dieną: jie visi užimti. Niujorkiečiai keliasi anksti, nes pasiekti darbą kartais trunka ne vieną valandą, ypač jei važiuoji mašina, todėl daugelis naudojasi viešuoju transportu - autobusais arba metro. Gyvenimo tempas pašėlęs, nieko keisto, jei autobuse moterys darosi makiažą , kiti skaito, treti derina verslo reikalus telefonu.

New Yorkas neįsivaizduojamas be “take away” maisto. Gyvenandama New Yorko ritmu pastebėjau, kad ir pati ne visada ruošdavausi pusryčius, nors būtinai kas rytą juos valgau. Tiesiog eidama į susitikimus su dizaineriais ar užsakovais, užsukdavau į Starbucks latte kavos ir croissanto ar kokio nors sumuštinio. Prisėsdavau parke (kurių New Yorke tikrai nemažai) ir pusryčiaudama stebėdavau bebundantį miestą ir į darbą skubančius niujorkiečius:)

Niujorke apstu dangoraižių, tad bet koks žalias lopinėlis yra labai mielas širdžiai, jau nekalbant apie beveik pusę Manhatano užimantį Centrinį parką. Būnant ten tiesiog pamiršti, kad esi milijoniniame mieste su žymiaisias geltonais taksi ir nenutylančiu triukšmu. Centrinis parkas žavi savita atmosfera - ten nuolat skamba muzika, žmonės atsineša gitaras, o kartais ten galima išgirsti net įžimybių koncertus. Jei norisi ramybės, reikia eiti į parko vidurį, kur daug medžių ir keli ežerai. Ten vaikai laido aitvarus, įsimylejėliai ilsisi prisėdę po medžiu, kiti skaito knygas, o dar kiti išlylauja.

Vienas smagiausių užsiėmimų New Yorke beabejonės yra shoppingas. Net saldu darosi prisiminusi kaip ten parduotuvės lepina nuolaidomis. Jei Lietuvoje gali sau leisti apsipirkti Zaroje ar Mango, reiškia New Yorke galėsi nusipirkti ką nors gražaus per išpardavimus pavyzdžiui Calvin Klein ar Armani parduotuvėje:) Tik reikia turėti omeny, kad po to tuos rūbelius reikės parsivežti namo:) Pamenu po dviejų mėnesių New Yorke reikėjo pirkti papildomą lagaminą:)

New Yorkas - tikrai vienas iš mano mylimiausių miestų, kuris turi stiprią ir teigiamą energiją… Vis dėlto, kartais tai vargina. Po dviejų mėnesių ėmiau pamažu suvokti, kad tie žmonės šypsosi ne visai natūraliai ir jiems niekada negalėtum pasipasakoti savo bėdų, nors jie klausia “how are you”; kad tas maistas išsinešimui niekada neatstos namuose mamos su meile paruoštų pietų ir kad tas beprotiškai didelis gyvenimo tempas, kuris kiekvieną esantį New Yorke priverčia skubėti, neleidžia mėgautis paprastomis smulkmenomis: neleidžia įsiklausyti į paukščių čiulbėjimą, o užterštas oras neleidžia užuosti gėlių kvapo.

Dar viena fotosesija, kai pažiūrėjusi į veidrodį neatpažinau savęs.

Modelio darbas - tai nereali galimybė pamatyti save kitokią ir įsijausti į įvairius vaidmenis. Ši fotosesija - puikiausia proga pabūti tamsiaplauke. Vis pasižiūriu į šias nuotraukas , darytas Belgijoje žurnalui Glamour Spain ir su ilgesiu prisimenu tą nuostabų jausmą atrodyti visiškai kitaip nei šiokią dieną. Ne vienas žmogus, pamatęs šias nuotraukas sakė, kad turėčiau persidažyti plaukus juodai, tačiau aš puikiai žinau modelio darbo užkulisius. Žinau, kad puikiai juodi plaukai tinka dėl to, kad yra pritaikytas makiažas, drabužiai, apšvietimas. Kažin ar taip gražiai atrodyčiau atsikėlusi ryte , nepadažytomis akimis ir išbalusi?:)